17 apsakymų.
“Šventadienyje už miesto”, atrodo, autorius jau sąmoningai atsisako ir tų įmantriai gražbyliškų įžangų, mažai ką bendro teturinčių su pasakojamuoju dalyku, kurios “Prasilenkimo valandos” laikotarpyje jam buvo gana charakteringos. Tąjį laikotarpį teprimena “Prasilenkimas” ir “Paskendusi vasara”, kurių pastarojoje net ir įžanga yra saikinga, itin lyriška ir, galima sakyti, organiškai suaugusi su pačiu kūriniu. Kitais atvejais, betgi, kūrinys pradedamas skaitytoją iš karto nukeliant veiksmo vieton. Gi jeigu randama reikalo skaitytoją atitinkamai paruošti, jį į-statyti į norimas nuotaikos vėžes, bent dviejų plotmių novelėse, tai atliekama pirmojoje plotmėje, tesudarančioje kūriniui tik deramus ir reikalingus rėmus.