Krikštai

Krikštai – tai genties kelias, jos augimas ir giesmė. Nuo kregždžiukų krikšt krikšt iš lizdo ir vaikystėj, belaukiant karalių, ant durų užrašomų krikštų iki krištakelio ir garbingiausios vietos prie stalo; nuo medžių ir mūsų šaknų iki krikšto ant gubos pėdo...

Tai vaizdai kaip skiemenys, atmintis, siela, verksmo vieta, praamžių dvasia ir dideli žmogiškas noras praaugti, prastovėti, prabudinti, prasitarti, prakalbėti, pradžiuginti iš meilės ir pagarbos gimtinei.

Taip susilieka jausmai, troškimai, grožis ir kalbos pajauta...
Pirma dalis "Krikštai" skirta tautos būčiai: spontaniškai iškyla Lietuvos istorijos ir tautos gyvenimo fragmentai, gamtos pajauta, gyvybinės galios, kalbos turtai. Antra dalis "Aš nešaukiu tautos" - socialinės nūdienos impresijos.