Tai pasakojimas apie poetės keliones į Artimuosius Rytus, į šalis, kur negailestinga lemtis nubloškė peotės tautiečius po turkiškojo genocido. Jaudinamai peotė pasakoja apie tas dienas, kada armėnai buvo gujami, persekiojami, kada jų tūkstančiai žuvo Arabijos dykumose. Su meile ir apsididžiavimu peotė pasakoja apie armėnų mokyklas svetur, apie mokytojus, dailininkus, daininkus, apie jų veržimasi sugrįžti į brangiąją tėvynę Armėniją.

Karavanai dar kelyje