Ka žemė bova brongesnė ož douna

Autorius rašo savo gimtąja Plungės krašto žemaičių kalba. Tekstuose panaudota nemažai šiandien jau net ir žemaičių primirštų žodžių, posakių.

Knygos herojai yra autoriaus amžininkai ir to meto vyresnioji karta – kaimynai ir artimieji. Tai – literatūriniai personažai, todėl pasakojimo herojų vardai ir pavardės, vietovių, kuriose vyksta veiksmas, pavadinimai yra sugalvoti.
Knygoje „Ka žemė bova brongesnė ož douna“ pateikiama daug žinių apie XX a. pirmosios pusės Žemaitijos kaimo žmonių buitį, bendravimą, darbus ir rūpesčius, gyvenimą Antrojo pasaulinio karo metais, pokario įvykius, pasakojama apie jauno žmogaus asmenybės formavimosi vingius, jo kelią į mokslą.