1923–1924 metai. Nesuvaldomos infliacijos draskoma tarpukario Vokietija. Metas, kai dūžta žmonių likimai, kai klesti tie, kurie pelnosi iš kitų žmonių nelaimių ir mirties.

Dar neatsigavę po Pirmojo pasaulinio karo košmarų, du draugai, Liudvigas Bodmeris ir Georgas Krolis, prekiauja antkapiais ir akmeniniais kryžiais. Kieme stovi dar iš Krolio tėvo įmonės paveldėtas niekam nereikalingas juodas obeliskas, o karo prisiminimus, nuovargį ir vienatvės baimę jauni vyrai mėgina išblaškyti įvairius malonumus siūlančiose įstaigose bei laisvo elgesio merginų glėbyje.

Tačiau Liudvigas jaučia, kad ciniška prekyba antkapiais ir lengvai pasiekiami malonumai užgožia daug svarbesnius dalykus. Jis ima vis labiau ilgėtis tikrų jausmų ir giminingos sielos, kuri padėtų atgimti naujam gyvenimui. Sutikus gražią, trapią ir subtilią Izabelę, gimsta viltis, kad Liudvigo svajonėms galbūt lemta išsipildyti...

„Juodasis obeliskas“ - bene stipriausias ir geriausias XX a. pasaulinės literatūros klasiko Ericho Maria Remarque’o (1898-1970) romanas, skaitytoją nukeliantis į sunkios ekonominės padėties ir nesuvaldomos infliacijos alinamą Vokietiją 1923-1924 m.

Žaismingas, šmaikštus pasakojimas, kaip priešprieša tamsiai ir sunkiai aprašomojo laikotarpio realybei, sukuria unikalią, literatūroje retai pasitaikančią dermę, kai pramoga, linksmybė, nuotykis ir humoras eina lygia greta su aforistine išmintimi bei filosofiškai giliomis egzistencinėmis įžvalgomis.

Erichas Marija Remarkas (Erich Maria Remarque) populiarus XXa. vokiečių rašytojas. Žymiausias jo kūrinys yra „Vakarų fronte nieko naujo“ (vokiškai Im Westen nichts Neues), kuriame aprašė patirtus karo siaubus. Vėliau panašia tema išleido „Kelias atgal“ (1931 m.) ir „Trys draugai“ (1938 m.).