Emocingas, provokuojantis ir nepamirštamas romanas apie tai, kaip mes mylime, kaip rūpinamės vienas kitu ir kaip mūsų pasirinkti sprendimai atsišaukia per kartų kartas.

Platus apimtimi ir veiksmo geografija, išmintingai ir jautriai parašytas romanas „Ir aidėjo kalnai“ giliai jaudina, įtraukia ir parodo, kad Khaledas Hosseinis gerai supranta saitus, nubrėžiančius ir formuojančius mūsų gyvenimą, ir ką reiškia būti žmogiškam.

Romanas prasideda skaudžia dviejų motiną praradusių vaikų Afganistano kaime. Trejų metukų Pari vyresnysis brolis Abdula – labiau motina nei brolis, o dešimtmečiui Abdulai sesutė Pari yra viskas, ką jis turi. Kas jiems nutinka – ir kaip dideliais ir mažais dalykais visa tai aidi per daugelio žmonių likimus, – įrodo moralės gyvenime svarbą. Daugelį žmonių kartų aprėpiančiame romane, kuris pasakoja apie tėvus ir vaikus, apie brolius ir seseris, gimines ir globėjus, Hosseinis visokeriopai tyrinėja, kaip šeimos nariai myli, žeidžia, išduoda, gerbia ir aukojasi vienas dėl kito, ir kaip dažnai mus nustebina artimiausių žmonių poelgiai.

Persmelktas tos pačios stebėtinos prigimtinės nuojautos ir subtilios įžvalgos, dėl kurių „Bėgantis paskui aitvarą“ ir „Tūkstantis saulių skaisčių“ yra tokie nuostabūs, romanas „Ir aidėjo kalnai“ dar kartą parodo, kad Khaledas Hosseinis yra puikus rašytojas.