Romanas „Neišdildoma žymė“ - vienas stipriausių G. Greene‘o kūrinių. Jame rašytojas vaizduoja garsaus bažnyčių architekto Kverio bėgimą iš apkartusio gyvenimo. Užsidaręs viename nuošaliame misionierių vadovaujamame Kongo leprozoriume, jis tikisi atgauti gyvenimo prasmės pojūtį, dvasiškai pasveikti, bet „nuo šlovės išsigydyti negalima“, - sako daktaras Kolenas, - „kaip negalima grąžinti mano luošiams kojų ir rankų pirštų. Šlovė irgi panašus dalykas, - neišdildoma žymė - luošybė normaliam žmogui.“