Musių valdovas

William Golding (Viljamas Goldingas) (1911–1993 m.) – XX a. anglų romanistas, 1983 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Patyręs Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, tarnaudamas Britų karo laivyne, vėliau grįžo prie mokytojavimo ir rašymo. 1954 m. parašė savo pirmąjį filosofinį alegorinį romaną „Musių Valdovas“, išgarsinusį autorių visame pasaulyje.

Grupė berniukų po lėktuvo katastrofos patenka į slėpiningo grožio negyvenamą salą, juos vilioja romantika ir galimybė išgyventi. Iš pradžių visus jungia draugystė, bendras troškimas išsigelbėti, kurį simbolizuoja laužas. Nusistato taisykles, nes jie juk britai – ne kokie laukiniai. Tačiau baimė, tamsa ir neapykanta greit įveikia sveiką nuovoką, saloje ima galioti vienintelė teisė – stipresniojo teisė. Iš pradžių piktą ranką dar prilaiko civilizacija, bet pirmas pralietas kraujo lašas ištirpdo ribą tarp žmogaus ir žvėries, tvarka žlunga, atiduodama duoklė Žvėriui, paaiškėja, kokia visagalė yra nežabota valdžia.

Anot W. Goldingo, žmonijos ligos apraiškų reikia ieškoti kiekviename individe, nes žemieji žmogaus instinktai atitinkamomis sąlygomis išsikeroja ir viską užgožia.
Tad kur yra ta riba tarp žmogaus ir žvėries?
Ir kas žmogų daro žmogumi?„Musių Valdovas“ – Viljamo Goldingo filosofinė alegorija apie žmogaus širdies tamsą. Autorius gilinasi į žmogaus prigimtį, nes blogis slypi kiekviename iš mūsų, blogio nesunaikinsi perkeisdamas aplinką, su juo gali kovoti tik siekdamas perkeisti žmogaus sielą.

Tad kur yra ta riba tarp žmogaus ir žvėries?
Ir kas žmogų daro žmogumi?

Kūrinys išverstas į daugelį pasaulio kalbų, ekranizuotas.