Ne vieną literatūrinę premiją pelniusios autorės knyga gerokai supurtė literatūrinę Vokietijos erdvę, o kritikams pamėtėjo mįslę, kurią įvairių šalių plunksnos broliai vis dar bando įminti ir šiandien.
Vaiduokliškai poetiško romano centre – gili vaikystės paslaptis. Pagrindinė veikėja neapsimeta vaiku, ji juo tapo, taip išsigelbėdama iš suaugusių pasaulio. Romane autentiškai ir įtikinančiai atkuriamas vaiko ir suaugusio pasaulio dviprasmiškumas.

Netikėta romano atomazga perša mintį, kad knygą galima skaityti kaip gyvenimo komunistinėje Vokietijoje parabolę, su sąmoninga amnezija, izoliacija ir paklusnumu valdžiai.

Istorija apie seną vaiką