Grafas Montekristas I

Grafas Montekristas (pr. Le Comte de Monte-Cristo) – Aleksandro Diuma (vyresniojo) nuotykių romanas. Kartu su romanu "Trys muškietininkai", laikomas geriausiu autoriaus darbu ir dažnai įtraukiamas į visų laikų geriausių romanų sąrašus. Kūrinys buvo pabaigtas rašyti 1844 m. Kaip ir dauguma A. Diuma knygų, kurios buvo išplėstos pagal kitų autorių paruoštus siužetus, „Grafas Montekristas“ buvo parašytas bendradarbiaujant su Augustu Maketu (Auguste Maquet). Pasakojimo veiksmas vyksta Prancūzijoje, Italijoje ir Viduržemio jūros salose 1815–1838 m. istorinių įvykių fone. Romano tematika – teisingumas, kerštas, gailestingumas ir atlaidumas – derinama su nuotykių istorijos stiliumi. Romano idėją A. Diuma pasiskolino iš tikros gyvenimo istorijos, kurią jis aptiko Jacques Peuchet memuaruose. J. Peuchet buvo atpasakojęs Pjero Piko (Pierre Picaud), batsiuvio iš Paryžiaus, istoriją. Pastarasis buvo susižadėjęs su turtinga moterimi, tačiau keturių pavydžių draugų neteisingai apšmeižtas Anglijos šnipu, buvo įkalintas septyneriems metams. Kalėjimo metu mirštantis draugas kalinys testamentu paliko Pjerui Milane paslėptą lobį. Kai 1814 m. šis buvo paleistas iš kalėjimo, jis pasiėmė lobį, grįžo į Paryžių pasikeitęs vardą ir praleido dešimt metų ruošdamasis kerštui prieš jį išdavusius buvusius draugus.