„Sunku ir nepadoru stengtis išsisukti nuo mirtinai kraujuojančio žmogaus žvilgsnio, bet dar sunkiau jį atlaikyti ir pasinerti į tamsių aistrų ir pomirtinių paslapčių sūkurį, susikaupusį jo akių tinklainėje.“ Taip prasideda Alechandro Baljesteroso, menotyrininko, atvykusio į Veneciją pamatyti paslaptingo Džordžonės paveikslo, nuotykis. Per keturias dienas, praleistas šiame mieste, herojus tampa vieninteliu garsaus paveikslų klastotojo mirties liudytoju, įsimyli nepaprastą moterį ir susipažįsta su nusikaltėlių pasauliu. Meilė ir magiška Venecijos atmosfera pakeičia autoriaus požiūrį į meną, mirtį ir meilę, kurią autorius prilygina didžiajam kataklizmui, nes ji pakeičia žmogaus gyvenimą, ji – amžina ir neblėstanti.
J. M. de Prada gimė 1970 m. Barakalde, Biskajoje. Pirmąjį kūrinį – novelių rinkinį „Čiuožėjo tyla“ – kritikai sutiko entuziastingai. 1997 m. išėjęs romanas „Apgaulinga Venecijos šviesa“ buvo apdovanotas prestižine „Planetos“ premija. Sensacingai vertinami ir vėliau pasirodę šio „literatūros kamikazdės“ romanai – „Herojaus kaukės“, „Oro kertės“ ir kt.