Romane „Moteris iš dvigubo pasaulio“ lygiagrečiai plėtojamos dvi siužetinės linijos: apie laikui nepavaldžias moters laimės paieškas ir paralelinių erdvių paieškas, taip pat mokslo užkulisius. Visa tai kūrinyje persipina su Helgos praeitimi, dabartimi ir ateitimi, taip pat su XX a. genijaus Alberto Einšteino moksliniais eksperimentais ir paslaptimi. Kai Helgai buvo dešimt metų, ji liko našlaitė. Augo tarp svetimų svetimuose namuose ir slapta svajojo suvaldyti laiką. Dėl to baigusi mokyklą išvyko į kitą šalį studijuoti fizikos ir troško patekti į mokslininkų šventovę – legendomis apipintą Mokslo Korporaciją. Deja, nors ir apsigynė įdomią disertaciją, Korporacija ja nesusidomėjo. Gyvenimas, atrodė, palengva virsta nykia nuobodybe, Helga beveik susitaikė su likimu, bet staiga ji gauna keistą laišką ir kvietimą į Korporaciją, negana to, stebuklingai persimaino veidmainis sutuoktinis. Atrodo, gyvenimas vėl įgauna prasmę, bet realybė pasirodo ne visai tokia, kokios tikėjosi Helga. Korporacijoje ji sužino apie slaptojo mokslo užkulisius ir pagaliau supranta, dėl ko buvo čionai pakviesta. Sutuoktinis padovanoja jai kelionę į Egiptą, bet ne dėl to, kad palepintų žmoną. Helga jaučiasi patekusi į praeities ir dabarties pinkles, o gyvenimas pateikia vis naujų staigmenų. Anot Froido, visos mūsų problemos atsiranda tik dėl to, kad trūksta meilės. Helgos gyvenime ta taisyklė, regis, pasitvirtina.