Knygoje atsispindi autoriaus apmąstymai ir išgyvenimai apie savo krašto ir žmogaus likimo vingius, skausmingas būties dvasios pajautas. Kadaise nepritapęs prie diktuojamų idėjinių reikalavimų, jis spausdinosi tik "Šluotoje", nes norėjo būti savimi. Vis dėlto, autoriaus nuomone, nepaisant skausmų, tragedijų ir kitų būties chimerų, visada mums šviečia ir ateitin kviečia šviesus Dievo ir žmogaus veidas. Todėl ir jo eilės - tarsi viltingos sakralinės maldelės, emociniai nelinksmos žmogiškosios patirties apibendrinimų pliūpsniai.

Būties žvakių šviesoj