Benamės Svajos

Roberto Grigo eilėraščių rinktinės skaitytojas iškart pajus kūrybą, kurioje giedruoju dieviškumu ženklintų vertybių galia- visados išlikti netilstančiu šiuolaikiškumu.
Ta galiagaubia skaudžiai kilnią, blogio neužteršiamą atsakomybę už pasišventimą-visą esantį skirti siekiui: ką reikėtu padaryti, kad prie žemiškumo prisilietęs idealas nesusipurvintų, skaidrus išliktų tartum žiburys.
Vis prasimušti sieloj sukepusioj- gelme.
Prasimušti kitų ir savo sielose.