Pažvelgęs per petį, Maletas išvydo milžinišką, nedidelės valties dydžio, plokščią širdies formos galvą, kyšančią iš vandens. Dvi baltos, apvalios lyg lėkštės akys šaltai, nemirksėdamos spoksojo į žmones. Plonos vandens augalų sruogos karojo nuo rago pavidalo ataugų, styrančių ant baisaus snukio. Pabaisos žiaunos lėtai judėjo, lyg ji niekaip negalėtų atsigardžiuoti retu skanėstu. Automatas pašėlusiai sutratėjo. Viena akis- lėkštė sprogo ir iš akiduobės ištryško tirštas žalias skystis. Galva dingo po vandeniu, upė staiga įsisiautėjo - matyt, pabaisa iš skausmo vartėsi ant dugno...

Balsas tyruose