NOVELLINO, arba ŠIMTAS SENŲJŲ NOVELIŲ

Vienas įdomiausių tradiciją ir naujovę jungiančių tekstų, susijęs su itališkosios novelės ištakomis, yra XIII a. pabaiga datuojamas trumpučių pasakojimų, vadinamų noveletėmis, rinkinys Šimtas senųjų novelių, sudarytas anonimo, pirmąsyk išspausdintas 1525 m. Bolonijoje. 1572 m. pasirodė cenzūruotas jo leidimas Knyga novelių ir dailių, prakilnių žodžių, o nuo 1836 m. leidyboje įsitvirtino trečias ir galutinis pavadinimas – Novellino, pažodžiui išvertus Pasakojimų knygelė. Novella reiškia ne tik pasakojimą, bet ir žinią, naujieną. Užgimstantis novelės žanras glaudžiai siejasi su padažnėjusiomis ano meto žmonių kelionėmis, kurios turtino jų patirtį bei žadino vaizduotę. Kelionėje ar sustoję poilsiui bendrakeleiviai linksmindavo vienas kitą pasakojimais apie patirtus ar girdėtus dalykus, įvairiomis istorijomis iš savo miesto gyvenimo. Ši knyga – tai smagus novelių, gandų ir pokštų rinkinys, parodantis to meto žmonių gyvenimą.