Ką mums reiškia nuotraukos? Vieniems tai - smagi pramoga, kitiems - visiškai nereikšmingas dalykas. Tačiau yra ir trečioji grupė, kuriai priskirčiau didesnę dalį žmonių. Šie žmonės nuotraukoms skiria kur kas svarbesnę reikšmę. Kodėl? Ogi todėl, kad nuotraukos mums gali priminti ne tik pačius svarbiausius mūsų gyvenimo epizodus, bet ir parodyti, kokie jauni kadais buvo tėvai, pakeisti mūsų nusistatymą dėl senelių. Juk ne visą gyvenimą jie buvo tokie, kokius mes juos matome dabar. Keista, bet jaunuolis, jaunyste spinduliuojančiomis akimis, žvelgiantis iš nuotraukos, dabar yra tavo senelis, o šalia jo stovinti dailutė nedidelio ūgio mergina, tavo žilaplaukė močiutė. O juk fotografijoje gali pamatyti ir niekad realiai nematytus prosenelius. Ir visa tai mums gali pasiūlyti nuotraukos. Įdomu, ar ne? O jeigu kas nors leistų žvilgtelti dar giliau, toliau nei leidžia nuotrauka... Ar galite įsivaizduoti, kad atsidūrėte anapus fotografijos? Ką jūs išvystumėt? Ar tai būtų taip pat gražu ir miela, kaip atrodo nuotraukoje? O gal pamatytumėt tai, ko ir įsivaizduoti negalite? Daugybė klausimų. Jus domina atsakymai? Tuomet galite perskaityti Kate Atkinson romaną „Anapus fotografijų". Fotografija - svarbus šios knygos elementas. Tai ne tik kažkada buvusios vienos gyvenimo akimirkos atvaizdas. Fotografija čia tampa gija, siejančia dabartį ir praeitį. Nuotraukos atvaizdas nesugeba pavaizduoti visko, daugybė įvairių nežinomų dalykų lieka anapus fotografijos, todėl Kate Atkinson ir bando nutiesti kelius į anapusinį pasaulį. Praeityje rašytoja sugeba atskleisti seniai užmirštus svarbius Lenoksų šeimos gyvenimo epizodus, jos paslaptis. Rašytoja stengiasi kuo daugiau vaizduoti anapusinį nuotraukų pasaulį, nes tik jame viskas tikra ir natūralu. Tik čia galima susipažinti su tikrąja šeimos istorija. Nuotrauka to neperteikia. Ji nublukina tikrovę, pakeičia ją, pateikia kitomis spalvomis. Romanas dalinamas į skyrius, kurie susideda iš dviejų dalių. Tai lyg mažesni skyreliai, turintys atskirus pavadinimus. Būtent šiose dalyse ir persipina dabartis bei praeitis. Pirmose dalyse visuomet sutinkame Rubi Lenoks, kuri atitinka dabartį ir yra pagrindinė veikėja. Su šia moterimi rašytoja nukeliauja nuo pirmo iki paskutinio romano puslapio. Antroji skyrių dalis (ji visada prasideda pavadinimu „Išnaša-") vaizduoja Lenoksų šeimos praeitį. Čia galima susipažinti su Rubi motina, senele ir net prosenele, kitais šeimos nariais, bei žmonėmis, artimai susijusiais su Lenoksais. Pati tolimiausia mūsų laikams data aptinkama pasakojime apie Rubi prosenelę. Čia rašytoja mini 1888-uosius metus. O štai paskutiniame skyrius vaizduojami 1992 metai. Taigi, daugiau nei šimtas metų, keturios Lenoksų šeimos kartos... Nieko nuostabaus, kad ryškiausias kūrinio paveikslas - Rubi, nes nes ir rašytoja kalba Rubi vardu. Geriau pažįstant pagrindinę veikėją, artimiau susipažįstama ir su visa Lenoksų šeima. Rubi paveikslas labai spalvingas, nes ji įkūnija visas savo šeimos savybes. Joje vienoje sudėta daug skausmo, vargo, meilės, neapykantos ir, žinoma, patirties. Visa šimtametė Lenoksų šeimos istorija klostosi gana nesėkmingai, tai regėti ir nelengvame Rubi gyvenimo kelyje. Įdomu, jog Rubi istorija prasideda tuoj pat, kai ji yra pradėta - jau čia prasideda jos konfliktai su supančiu pasauliu, su šeima. O ir šeimą persekioja nelaimės - narius, žmones, artimai susijusius su šia šeima ir net gyvūnus. Dauguma Lenoksų nugyveno sunkius, varginančius gyvenimus ir sulaukė keistos, netikėtos mirties. Daugybė kvailų, beprasmių mirčių persekioja šeimą. Ir tai - visai natūralu. Tarkim, skyrius, kuriame pavaizduotos dvi kvailos mirtys, vadinasi tiesiog - „Reikalai kaip paprastai". O Frenko, Rubi senelio, mirtis pateikta taip: „Nelaimingas likimas, nes, aišku, bomba visai nebuvo taikyta į Frenką. Fricų komanda prašovė savo taikinį (geležinkelio kiemus) ir nusprendė, prieš mėgindama su trenksmu nutūpti, verčiau išmesti savo bombas". Viso romano eigoje kartu su Rubi koja kojon eina praeitis. Praeitis turi savo žavesį. Ji yra paslaptinga - tokia pat kaip nuotraukos, neatskleidžiančios tikrosios tiesos. Praeitis - labai svarbi. Praeityje iškyla visa giminės istorija, joje išaiškėja seniai užmiršti faktai. Visa tai padeda suvokti Lenoksų šeimos dabartį. Ką reiškia praeitis šiai giminei? Kalbėdama apie prosenelę Rubi sako: „Ši moteris yra Alisa. Ši moteris - mano prosenelė. Ši moteris - pradingusi laike". Ar tai reiškia, kad praeitis yra tas gyvenimo etapas, kurį paliekame už nugaros? Romano pabaigoje Rubi drąsiai sako NE! „Praeitis yra tai, ką tu pasiimi kartu su savimi". Vadinasi kartu su savimi tu pasiimi ir visos šeimos istoriją, kokia tragiška ji bebūtų.