Pikčiurna

Pasakojimas vaikams apie šuniuką, kuris niekam nepriklausė, neturėjo netgi nuosavo vardo, nežinia kuo maitinosi ilgą ir šaltą žiemą. Nuo šiltų trobesių jį vijo dideli šunys, tokie pat alkani. Jam pasirodžius gatvėje, sulysusiam, išbadėjusiam, vaikai apmėtydavo jį akmenimis, ir jis išsigandęs nusvirduliuodavo į didelį sodą, tik jam vienam žinomon vieton slėptis. Ir štai, vieną kartą jį pasišaukė prie savęs visiems šunims bendru vardu...