Šis eilėraščių rinkinys tarsi trys skirtingi mano gyvenimo etapai: praradimas, gyvenimo prasmės paieškos ir dvasinės ramybės bei tikrosios laimės atradimas. Yra sakoma, kad „laimingi žmonės dienoraščių nerašo“. Galbūt. Tačiau tuo pat metu tikiu, kad kiekviena svajonė prasideda nuo susikaupimo, minčių subrandinimo ir „atgimimo“. Tai tarsi kelionė į save, į pasaulio pažinimą, kuris ištikrųjų daug gražesnis, nei kartais mes jį linkę piešti savo rutinos persmelktoje vaizduotėje, bet... tik užsimerkime, pajuskime švelnų vasaros ryto vėjelį, išgirskime jūros bangų ošimą... Argi tai ne tas tikrasis gyvenimas, kuris tarsi mozaika, apjungianti į visumą akimirkas, paliečiančias mus kasdien, vis kitokias, nepaprastai nuostabias ir tuo pačiu nepakartojamas...