„Achilo giesmė” įkvėpta Homero „Iliados” motyvų. Achilas, „geriausias iš graikų“, rūsčios jūrų nimfos Tetidės ir legendinio karaliaus Pelėjo sūnus, – tvirtas, miklus ir tikras gražuolis, kuriam negali atsispirti joks žmogus. Patroklas – nerangus jaunas karaliaus sūnus, ištremtas iš savo tėvynės dėl beprasmiško ir sukrečiančio poelgio. Likimo suvesti, jiedu neperskiriamai susidraugauja, rizikuodami užsitraukti dievų rūstybę. Netrukus atkeliauja žinia, kad Trojos karalaitis Paris pagrobė Spartos karaliaus žmoną Helenę, ir visi Graikijos didvyriai pakviečiami į žygį prieš Troją. Suviliotas pranašystės apie nemarią šlovę Achilas prisideda prie žygio, o meilės ir nerimo draskomas Patroklas seka jam iš paskos. Jie nė nenumano, kad negailestingosios lemties deivės moiros jiems numatė sunkų išbandymą ir pareikalaus siaubingos aukos.
„Achilo giesmė” vėl atgaivina klasikinę istoriją apie aistrą, karą, išdavystę ir visa persmelkiančią meilę. Antikos herojai autorės lūpomis prabyla kaip niekad gyvai, poetiškai ir aistringai; didvyriai, dievai ir karaliai pasakoja netikėtą karo dėl valdžios ir grožio versiją. Istorija apie Trojos karą – amžina, nes ji – apie kiekvieną iš mūsų.