Olga Slavnikova (g. 1957) – viena įdomiausių rusų autorių, magiškojo realizmo atstovė. Rašo tik tai, ką nori ir kada nori, tad yra išleidusi vos keletą romanų. Pasak pačios autorės, sukūrusi savo „sunkiuosius“ romanus nutarė padirbėti prie įtempto siužeto prozos. Taip gimė „2017“: nuotykinė meilės istorija, naujųjų papročių satyra ir šiek tiek antiutopija. Šis romanas įvertintas Rusijos Bookerio premija.
2017-ieji, didelis miestas Urale. Pasakojimo centre – talentingas juvelyras, kurio draugai – hitnikai, taip Urale vadinami nelegalūs brangakmenių ieškotojai. Jo mylimoji nesako tikrojo vardo, jis nežino jos adreso, tačiau turi buto raktą... Kas ši moteris? Galbūt į ją įsikūnijo žemiškos meilės ištroškusi Vario kalno Valdovė, keršijanti įžūliam Meistrui? Šiuolaikinės kalnų dvasios tokios pat godžios ir žiaurios kaip žmonės.
Rubinų kvaitulio fone miestas rengiasi Spalio revoliucijos šimtmečiui. Teatralizuoti istorinių klubų susirėmimai tarp raudonųjų ir baltųjų perauga į kruvinas riaušes. O tolimojoje Maskvoje įvyksta tikras naujas perversmas. Istorija pasikartoja, nors ir kaip farsas.
Knygos pasirodymo metais (2006) šis pasakojimas nuskambėjo kaip keista pranašystė, bet šiandien romano pabaiga atrodo baugiai galima.