Bradbury kūryba – poetiška ir drauge išmintinga, paslaptinga ir kartais bauginanti. „Pienių vyne“ paprastai ir jautriai pasakojama apie vaikystę ir senatvę, laimingą gyvenimą ir mirtį.
Mažame žaliame Ilinojaus valstijos Grintauno miestelyje Daglas Spoldingas gyvena dvyliktąją savo gyvenimo vasarą. Ji nepaprasta – pilna stebuklingų ir baisių įvykių, lydinčių Daglą kiekvieną vasaros dieną. Stebukladarė senelė, mokanti konservuoti gyvenimo džiaugsmą, šeimos ritualu tapęs pienių skynimas vynui, kuriame išsaugoma kiekviena Spoldingų vasara, išmintingi pokalbiai apie augimą ir brandą, vaikų žaidimai ir suaugusiųjų poelgiai – viskas formuoja Daglo Spoldingo pasaulėjautą ir paverčia šią vasarą unikalia, virsmo, vasara.
Radusi kelią ne į vienos jaunimo kartos širdis, knyga „Pienių vynas“ spinduliuoja gaivumu ir tyrumu. Vieniems primena vaikystę, kitiems padeda su ja atsisveikinti ir bent trumpam prisiminti paprastus, bet dažnai pamirštamus gyvenimo džiaugsmus.
Pienių vynas – gėrimas ir kartu metafora, atskleidžianti augant įgyjamos patirties saldumą ir kartumą.
„Pienių vynas“ – vienas garsiausių Ray Bradbury kūrinių, pasižymintis ypatingu skaidrumu, lengvumu ir poetiškumu. Paveikslai, kuriami autoriaus, visam laikui išlieka skaitytojo atmintyje; išmintis, sklindanti iš teksto, priverčia įsiklausyti į žodžius, tinkamus ir jaunam, ir senam. Tai nepakartojamas autoriaus vaikystės prisiminimų ir neišsenkamos fantazijos derinys, iš tiesų padedantis įgyti arba atgauti prarastą gyvenimo džiaugsmą.