Tais laikais buvo šviesos vandenynai ir miestai danguje, ir laukiniai bronzos paukščiai. Aukštesni už pilis maurojo ir baube raudoni galvijai. Juodose upėse nardė šaižiai ūkaujančios smaragdo būtybės. Tai buvo laikai dievų, su visa savo galybe nužengusių į Žemę; milžinų, klaidžiojančių vandenyse; tamsiųjų jėgų laikai ir beminčių dvasių, kurias iššaukti galėjo liguista sąmonė ir kurios išnykdavo, tik gavusios savo siaubingą kruvinąją auką; magijos, šmėklų, kintančios gamtos, beprotiškų paradoksų, išsipildančių sapnų ir realybe virstančių košmarų laikai.

Kalavijų rikis