Karmos diagnostika

Karma -tai kosminis priežasties ir pasekmės dėsnis. Diagnostika - vadinasi ieškojimas, analizė.
Sovietiniame psichologijos vadovėlyje analoginis įsitikinimas buvo vertinamas kaip vienas paranojos požymių. Šiuo metu aš galiu tvirtai teigti, matydamas energetines žinomų . biolaukų tarpusavio sąveikas, kad kiekvienas žmogus, siekiantis Dievo, aktyviai darbuojasi pasaulio labui ir yra pasaulio išgelbėtojas. Kad Visatoje vykstantys procesai dvilypiai. Veržimasis į Dievą, į išeities taškų, iš kurio gimė Visata, turi eiti stiprinant dvasingumą ir vienybę biolauko lygmenyje, tačiau šis procesas neįmanomas, jei materiali diferenciacija nebus sustiprinta. Materialaus pasaulio vystymosi požymiai yra masė, erdvė, vadinasi, materialaus pasaulio vystymasis turi būti išreikštas masės, erdvės ir laiko didinimu. Kadangi laikas susijęs su trukme, tai pagrindiniai procesai visatoje, materijos lygmenyje, turi vesti į Visatos plėtimąsi, o tai ir vyksta šiuo metu. Vadinasi, bet kokio proceso ar objekto išvystymo ir išsaugojimo sąlyga yra fizinis pasidalijimas kartu padidinant biolauko vienybę. Diferenciacija fiziniame lygmenyje, - tai yra poreikių ir kūno su aplinka ryšių padidinimas, - be dvasinės prielaidos pasmerkta susinaikinimui. Kūno diferenciacija yra jo poreikių vystymas ir patenkinimas, o tai nuves į suirimą ir žūtį, jeigu žmogus dvasiskai nestiprės ir netobulės. Taigi šiuolaikinė civilizacija yra žmonijos dvasinių ieškojimų per tūkstantmečius įgyvendinimas - tai ir sąlygoja materialumo ir dvasingumo tarpusavio santykį pasaulyje. Jeigu šį principą perkeltume į konkretų atvejį - gydymo kelių ir metodų ieškojimą šiuolaikiniu lygiu, čia dvasinio poveikio galimybės turėtų susijungti su tuo, ką pasiekė medicina. Reikia įsidėmėti, kad šiuolaikinės medicinos visai nebūtų, jeigu jos pagrindan nebūtų sugulę tūkstantmetiniai ieškojimai, gilinantis į žmogaus dvasią ir dvasingumo daromą poveikį žmogui, ir kad tai, ko ji pasiekė, yra šių ieškojimų realizacija. Pastaraisiais dešimtmečiais medicina priartėjo prie tos ribos, už kurios sukauptas dvasinis potencialus jau yra išsekęs, ir turi įsisamoninti, kad būtina grįžti prie ištakų kaip sūnui paklydėliui, kad be ligų priežasčių suvokimo ir ieškojimo toliau vystytis negalima. Šiuo metu kalba turi eiti ne apie dvasinio poveikio ir tradicinės medicinos supriešinimą, o apie jų susijungimą ir viso to, kas vienų ir kitų pasiekta, išsaugojimą. Liga yra priemonė dvasiai ugdyti, tačiau mūsų netobulumas neleidžia suvokti dvasios pilnybės ir paveikti ligą tik dvasiniu metodu. Todėl tai, kas nepavaldu mūsų šiuolaikiniam netobulam dvasingumui, turi atlikti medicina. Medicinos siekimas anksti nustatyti diagnozę ir profilaktiškai gydyti ligas - tai pirmas žingsnis į dvasingumą, nes būtent informaciniame lygyje prasideda dauguma ligų. Pasaulyje kaupiasi vis daugiau faktų, kai dvasios poveikis pasirodo esąs radikalesnis, negu medicinos. Žmonija pamažu, bet tvirtai grįžta į savo Tėvą, į dvasią, dvasingumą ir kultūrą, nes tai vienintelė galimybė išsigelbėti.