Knyga, kurią jūs dabar atsivertėte – ne visai įprasta. Tai dienoraštis žmo-
gaus, gyvenančio pasaulyje, kuris labai skiriasi nuo įprastinio. Gal tai šiems
užrašams ir suteikia ypatingą žavesį, nes jie patvirtina tą faktą, kad niekas taip
neįkvepia, kaip prasiveržimas už kasdienybės ribų.
Minėti užrašai pas mane atsirado visai netikėtai. Kartą vakare, kai aš
įprastai grįžau namo iš universiteto, sūnus Markas atraportavo, kad skambino
kažkoks indų vienuolis su ilgu, sunkiai ištariamu vardu, ir kad jis norėjo su ma-
nimi susitikti. Po valandos Šačinandana Svamis jau buvo pas mane: vidutinio
ūgio, liesokas, gal keturiasdešimties metų, apsirengęs šafrano spalvos drabu-
žiais, kokius dėvi indų asketai. Žinodamas, kad jis laikosi griežtos dienotvar-
kės, aš nedelsdamas nusivedžiau svečią į savo kabinetą. Šačinandana Svamis be
didelių įžangų išėmė iš savo krepšio į popierių įvyniotą paketą ir išdėstė vizito
tikslą:
– Čia yra dienoraštis, žemėlapiai ir šventi atvaizdai, kuriuos aš parsive-
žiau iš savo paskutinės kelionės po šventas Indijos vietas. Tu žinai, kad aš pras-
tas rašytojas, – ir jis mįslingai nusišypsojo, – bet manau, kad daugeliui žmonių
būtų naudinga paskaityti apie šią kelionę, nes tokia tema svarbi ne tik man.
Aš neįsivaizdavau, kad tokios vienuoliškos asmenybės kelionė gali dar
kam nors rūpėti. Tačiau Šačinandana Svamis linksmai (kas mane iš pradžių nu-
stebino ir vos ne šokiravo) kalbėjo toliau:
– Dauguma žmonių prisirišę prie daiktų, su kuriais, bendrai paėmus, yra
vienas vargas, – ir nelaukdamas mano pritarimo ar nesutikimo, paklausė:
– Tu žinai, kaip gaudo beždžiones?
– Nežinau, – atsakiau šiek tiek suglumęs. – Su narvu? Ar spąstais? Ko-
dėl klausi?
Jis susijuokė:
– Labai paprastai – su kokiu nors saldumynu. Medžiotojas moliūge padaro
skylę, pašalina jo minkštimą, ir tada į vidų įmeta keptą bananą, o moliūgą pa-
kabina medyje. Skylė tokia nedidelė, kad beždžionė į vidų gali įkišti tik ranką.
Atradusi gardžiai kvepiantį moliūgą, ji taip ir padaro, tačiau, suspaudusi bananą
kumštyje, rankos ištraukti nebegali. Tu galbūt galvoji, kad beždžionė yra pakan-
kamai protingas padaras ir susigaudys, jog reikia atgniaužti kumštį? Deja, jos
prisirišimas stipresnis. Medžiotojui dabar belieka neskubant prieiti, duoti bež-
džionei per galvą ir parsinešti ją namo. Dauguma žmonių taip pat yra savo bega-
linių prisirišimų nelaisvėje ir nesugeba užsiimti tuo, kas jiems tikrai reikalinga.