„Svotbinė rėda“ toli pralenkė savo pirmtakus pateikdama pilniausią ir patikimiausą vestuvinių papročių aprašymą. Iki Juškos spausdinti vestuvių papročiai dažniausiai buvo trumpi, nepilni, fragmentiški. (Išskyrus Lepnerį ir Pretorijų, nes jiems taikytini kiti vertinimo kriterijai, nei vėlesniems užrašinėtojams).
Taip pat tai yra vienintelis ligi šiol turimas Veliuonos apylinkių vestuvių aprašas visoje mūsų rankraštinėje ir spausdintoje literatūroje (Svotbinės dainos, 1955 m.)