O Sena teka

Leitenantas Danglaras su komisaru Adamsbergu Labai skirtingai vertino tai, kas vadinama "įdomu dalyku". Pavyzdžiui, komisarui buvo gana įdomu nieko neveikti, o Danglarui "įdomu" kėlė mirtiną paniką. Adamsbergas Pasitikėjo instinktu ir tikėjo žmonijos galia, Danglaras Pasitikėjo protu ir tikėjo baltojo vyno galia.
Adamsbergas dažniausiai vaikščiodavo susikišęs rankas į kišenes. Svajinga komisaro atsainumą retai sutrikdydavo kriminalinių nusikaltimų verpetai. Jis kantriai leisdavosi nešamas tyrimo aplinkybių iki atomazgos, kurią nujausdavo. Prireikus mokėjo laukti savaites ir menesius, kol nusitaikydavo į tikslą, ir tai varė į neviltį Danglarą.
Juodu skirtingi, tačiau vieno tikslo vedini, nes ir per šv. Kalėdas kažkas šoka nuo tilto virš Senos, negyvėliai išplaukia į upes paviršių ir Visų Šventųjų dieną, o kasdien prie jūsų laukujų durų trūnijantis elgeta, pasirodo, siuntinėja grasinamus ar intriguojamus laiškus… Pasirodo… visi gyvenimai verti vieni kitų, baltojo vyno galia nenuginčijama, o Sena teka…