„Aš kategoriškai draudžiu bet kam, kad ir kas būtų, rašyti apie mano asmenį, apie mano gyvenimą“, – įspėjo Mopasanas, likus dvejiems metams iki savo mirties. Jis buvo įsitikinęs, kad biografams teks sunki našta. Nepaisydamas šio draudimo, A. Lanoux daug laiko paskyrė lankydamas vietas, ieškodamas tekstų, klausinėdamas paskutinių liudytojų, tiesą bandydamas atskirti nuo apgavysčių ir iliuzijų. Išvengusi nepadorumo, ši knyga vis dėlto neslepia nieko „žema“ tame sangviniškame žmoguje, kuris aistringai puldavo moteris, tarsi meteoras švystelėjo literatūros padangėje ir užgeso vos keturiasdešimt trejų.

Mopasanas, arba Mielas draugas