Ar daug kas šiandien girdėjęs apie Stanislovą Moravskį? Šis iškilus XIX a. pradžios Lietuvos ir Vilniaus visuomenės šviesulys visapusiškai spindėjo kaip gydytojas, rašytojas, poetas, memuaristas, filantropas, etnografas.
Žinios apie jį kaip medicinos specialistą XXI a. pasiekė beveik tik šiuolaikinio jo kolegos, estetikos chirurgijos specialisto dr. Sauliaus Špokevičiaus ir bendraautorių dėka. Nors „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje“ ir buvo išleisti dar 1994 m., atrodo, kad jo atminimas ir būtų pasibaigęs ta nedidele knygele. Tačiau per laimingą atsitiktinumą Vilniaus universiteto bibliotekoje pavykus rasti nežinomą S.Moravskio rankraštį prasidėjo naujas jo, kaip rašytojo, memuaristo ir mokslininko, atradimas.

Vilniaus universiteto bibliotekoje rastas S.Moravskio rankraštis „Moterų fizionomika“ mikrochirurgo, estetikos chirurgijos specialisto dr. Sauliaus Špokevičiaus ir istoriko, Adomo Mickevičiaus muziejaus vedėjo Rimanto Šalnos dėka prikeltas naujam gyvenimui ir išleistas dviem - lietuvių ir lenkų - kalbomis. Tai turbūt pirmoji pasaulyje studija apie moters seksualumą ir todėl verta detalesnio mokslinio dėmesio.

Vėl „atrasti“ kiti jo kūriniai. 2009 m. išleista „Nuo Merkinės iki Kauno: atsiskyrėlio gavenda“. Atsirado straipsnių apie jo literatūrinį palikimą. Prisimenamas kaip vienas iš geriausiai Lietuvą garsinusių žmonių. Net kraštotyrininkai ir žalieji mato jį kaip vieną iš kraštovaizdžio puoselėtojų, o jurginų augintojai turėtų paminklus statyti būtent dr. S.Moravskiui...

Argi ne šiuolaikiškai skamba jo eilėraštis apie jo krašto Lietuvos XIX a. pradžios realybę?

Kas ta šalis? Kur už parankės vaikšto
Tarsi dvyniai - banditas ir kvailys,
Parduotų tėvą! Jei kas pirktų, aišku...
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kurioj delnai teisėjo
Taip niežti, kad vis kišk, kitaip atims
Avis ir jaučius, arklius atbildėjęs;
Kas ta šalis?
Tu nežinai? Staiga visai aptemo
Tau akys? Betgi pagaliau išvysk!
Žinau! Žinau ją! Tai lietuvių žemė,
Mana šalis!