Vasario pradžioje "Valdo leidyklos" įrengimų "glamonėms" pagaliau padėjus tašką, į skaitytojų rankas nukeliavo Jono Eustachijaus Kosakovskio atsiminimų knyga "Vaikystės metų užrašai 1903-1910". Tuo pačiu buvo pabaigtas ir Ukmergės meno draugijos leidybinis projektas, prasidėjęs, ko gero, prieš ketverius metus, kai Kosakovskio fondo Varšuvoje prezidentė Anira Wojan [Anira Vojan] atgabeno į Ukmergę Olštyno universiteto doktoranto Mateusz Klempert [Mateušo Klemperto] parengtų, redaguotų ir išsamia įžanga papildytų J. E. Kosakovskio, paskutiniojo Vaitkuškio dvaro paveldėtojo, atsiminimų knygą.

Tenka pastebėti, jog šie atsiminimai nėra kažkokia netikėta sensacija - dar 1999 m. didesnioji jų dalis buvo išspausdinta "Magazyn Wilenski" ["Vilniaus žurnalas"] ir Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininko Raimundo Ramanausko (jis ir knygos vertėjas) išversta jį cirkuliavo besidominčiųjų Ukmergės istorija šaltinių "sankaupose". Tačiau "Vaikystės metų užrašai..." yra ženkliai pilnesnis, išsamesnis ir apimlesnis leidinys, gausiai papildytas nuotraukomis, autoriaus piešiniais, profesionalo išnašomis ir komentarais, tad pasakymas, jog šis leidinys - juntamas įnašas į Ukmergės krašto istorijos turinį, ko gero, tikrai ne per garsus... Pastebėtina, jog be vizualinių ir tekstinių dalykų, knygoje, kaip įprasta moksliniuose istorijos veikaluose, pateiktos ir istorinių šaltinių, pavardžių bei geografinių vietovardžių rodyklės, kas suteiks galimybę naudoti knygą ir kaip šaltinį tiems, kas gilinsis į kitas, šalia Vaitkuškio Kosakovskių giminės ar Ukmergės krašto dvarų istorijų egzistuojančias, krašto pažinimą inspiruojančias detales.

Apie 20 knygos puslapių užima Mateusz Klempert įžanga, kurioje jis metodiškai glaustai, bet istoriškai tiksliai ir išsamiai nupasakoja J. E. Kosakovskio biografiją bei atsiminimų atsiradimo istoriją, kuri, deja, liko neįgyvendinta iki galo dėl jų autoriaus ligos. Panašiai po tiek pat teksto skirta Vaitkuškio rūmų aprašymui, iliustruotam autoriaus piešiniais-schemomis, bei įvairiems dvaro gyventojams ir svečiams. Atskiri knygos tekstai yra susiję su Jono Eustachijaus tėvo Stanislovo Kazimiero mirtimi, dvaro gyvenimu po to, bei autoriaus atsiminimais apie jo ir šeimos bei lydinčiųjų kelionę po Italiją. Labai pikantiškas, bet šiurpokas, Vaitkuškio rūmų vaiduoklių aprašymas... Autoriaus pasakojimo stilius - paprastas, nuoširdus, ne be lengvos autoironijos elementų, tad skaitytojui, "prasibrovusiam" pro gausybe nuorodų, išnašų, pavardžių ir datų pasižyminčią (kas ir privaloma) solidžią knygos įžangą, autorinis tekstas pasirodys labai artimas ir maloniai perskaitomas.

Be jau minėtų žmonių, prisidėjusių prie knygos "užgimimo", būtina paminėti p. Jolitą Mulevičiūtę, atlikusią išsamią istorinę ir dalykinę knygos korektūrą bei parašiusią knygos anotaciją, bei redaktorę Rasą Griškevičienę, tikrai daug prisidėjusią prie tikslios knygos gramatikos ir lengvo skaitomumo. Na, ir, žinoma, Ukmergės rajono savivaldybę, Kultūros ir kūrybinės veiklos skatinimo programos projektų pagalba finansavusią knygos vertimą bei išleidimą.