Knygos "Stiprybės duona“ informatyvus jau pats viršelis, kuriame sukomponuotos autorės nuotraukos verčia susimąstyti: buvusioje rašytojos tėviškėje (gamtiniame rezervate!) banguoja javų laukai, išdalinti po tris hektarus. Kam? Nusipelniusiems? Ar ne tiems, kurie prie ežerų ir vandens telkinių stato ištaigingas vilas? Knygoje publikuojami pasakojimai apie asmenybes, daug prisidėjusias prie Nepriklausomybės atstatymo. Čia atsispindi žmonių išgyvenimai ir likimai, kuriuos negailestingai laužė tremtys ir karas, pokaris. Demaskuojami komunizmo nusikaltimai Lietuvoje. Įdomus kunigo Antano Jančausko paveikslas. Didžiosios Kovos apygardos partizanų Čiurinskų likimai. Kėdainių krašto partizano Donato Kvedaro pateikti prisiminimai. Knygoje atskleista ir partizanų motinų dalia, skaudi jų lemtis ir tragizmas. Atsispindi neįtikėtinas paprastų Lietuvos žmonių ryžtas nevergauti okupantams, jų stipri valia žiaurių tardymų metu. Autorė pateikia ir šių dienų neteisybes: vaizdelius, faktus apie neokomunistų biurokratizmą, valdininkų ir kitų pareigūnų žiaurų, abejingą elgesį su žmonėmis (pvz., su kai kuriais ligoniais). Knygoje akcentuojamos tradicinės tautos dvasinės vertybės. Jau nuo pirmųjų puslapių atsiskleidžia teigiama krikščionybės įtaka žmonijai, o pabaigoje rašoma: „Prie didelio kelio mūsų žmonių didvyriškumą liudija Kristus“. Knyga turi išliekamąją vertę ne tik istoriniu, bet ir kultūriniu požiūriu. Knyga parašyta savitu autorės stiliumi – santūriu, lakonišku. Čia kalbama nedaug, o pasakoma nemažai.