. Vyčas – buvęs ilgametis Ukmergės ligoninės Klinikinės diagnostinės laboratorijos klinikinis biologas, Lietuvos gydytojų sąjungos narys. Dirbdamas mediko darbą V. Vyčas aktyviai dalyvavo ir kultūriniame rajono gyvenime: buvo Ukmergės kultūros almanacho „Eskizai“ redakcinės kolegijos, Kultūros draugijos tarybos bei kitų įvairių draugijų, klubų bei organizacijų narys. V. Vyčas –Vieniavos herbo bajoras, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, buvęs šios sąjungos senatorius, pirmasis Ukmergės krašto bajorų vadas. V. Vyčas yra išleidęs dvi prisiminimų knygas: „Lemtie, dėkoju tau už viską“ (2000) ir „Negesk, žiburėli, negesk“ (2001). Taip pat aktyviai rašė respublikinėje ir rajono spaudoje, jo publikacijos buvo spausdintos „Gimtosios žemės“, „Aistuvos“, „Lietuvos aido“, „Šiaurės Atėnų“, „Šilelio“, „Mūsų krašto“ laikraščiuose, žurnaluose „Lietuvos bajoras“, kultūros almanache „Eskizai“ bei kituose leidiniuose. Jis rinko archyvinę medžiagą apie Lietuvos ir Rusijos bajorų kultūros paveldą
Kai kurie V. Vyčo parašyti straipsniai suregistruoti Marijos Brantienės sudarytoje, Lietuvos technikos bibliotekos išleistoje bibliografijoje „Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) veikla, 1994–2008“ (Vilnius, 2009).

2008 m. Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos seimo posėdyje V. Vyčui buvo suteiktas Garbės bajoro vardas

2002 m. už indėlį į rajono kultūrą, išleistas prisiminimų knygas „Lemtie, dėkoju tau už viską“ (1995), „Negesk, žiburėli, negesk“ (2001) V. Vyčui buvo paskirta Ukmergės rajono savivaldybės literatūrinė Vlado Šlaito premija [1].

Apie V. Vyčą rašoma Ukmergėje išleistose jo atsiminimų knygose „Lemtie, dėkoju tau už viską“ (1995) ir „Negesk, žiburėli, negesk“ (2001). Jose pateikiamas bajorų Vyčų (Vicevičių) šeimos genealoginis medis, aprašoma bajorystės suteikimo istorija, gausu laiškų, straipsnių, susijusių su V. Vyču, jo šeima bei Lietuvos bajorais. Leidiniai gausiai iliustruoti nuotraukomis. V. Vyčo biografija pateikiama leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje 2000“ (Kaunas, 2000), „Kas yra kas Vilniaus apskrityje“ [7], taip pat knygoje „Lietuvos bajorų palikuoniai“ [6] ir kt. Yra informacijos Ukmergės kultūros metraštyje „Eskizai“ [2], Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos leidžiamame žurnale „Lietuvos bajoras“, kituose periodiniuose leidiniuose, taip pat internete.