Dailininko Algimanto Julijono Stankevičiaus-Stankaus (1933–2002) Žaliasis sąsiuvinis yra vienas pirmųjų konceptualiojo meno pavyzdžių Lietuvoje. Be to, dėl savo meninės ir dokumentinės vertės Sąsiuvinis yra unikalus sovietinio laiko palikimas, užpildantis to meto „folkloro“ lentyną tokiais nekolekcionuojamais objektais kaip serijiniai bilietai į renginius, acto, mineralinio vandens arba parazitų nuodų etiketės, metaliniai kilkių ir šprotų – sovietinių gardėsių – dangteliai, prisiūti prie trapių Sąsiuvinio lapų, monetos, baudos kvitai, daugybė degtukų dėžučių etikečių.

Knyga sudaryta iš dviejų susegtų, bet atskirai vartomų knygų: Žaliojo sąsiuvinio faksimilės (Stankaus bloknoto fotografuoto leidimo) ir tekstų, komentarų knygos. Pastarojoje – rašytojo Antano Ramono pasakojimas apie šio Sąsiuvinio atradimą, menotyrininko Kęstučio Šapokos straipsnis apie dailininką Stankų ir knygos redaktorių komentarai, praplečiantys Sąsiuvinio objektų bei laikotarpio suvokimą.