Sudarytojo žodis

Gavęs pasiūlymą iš Algimanto Aleksandravičiaus perimti 2014-ųjų metraščio „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien“ sudarymą, šiek tiek sutrikau, bet priėmiau tai kaip iššūkį ir atsakomybę. Pirmiausia pats sau išsikėliau du uždavinius: pirma – išplėsti metraščio apžvalgos lauką ir antra – suteikti jam kiek kitokią, struktūrinę ir aktualizuotą formą.

Dėl į metraštį renkamų fotografijų jau anksčiau buvo kilęs klausimas, kodėl publikuojami tik Lietuvos fotomenininkų sąjungos narių kūriniai, juk fotografija ir fotopriemonėmis kuriami meno darbai apima gerokai platesnį kūrybinių metodų ir problemų spektrą. Liekant tik uždarame sąjungos narių rate, pati fotografinė raiška ilgainiui ima vegetuoti. Dėl to šiame, 25-jame, almanache nemaža dalis autorių, veikiančių ne tik fotografijos scenoje, bet ir apskritai šiuolaikinio meno lauke.

Antruoju punktu bandoma struktūrizuoti medžiagą pagal keturias kategorijas, nors anksčiau publikuotose leidiniuose buvo pasitelkiama vizualinė bendro pasakojimo linija. Taip pat siekiama pagrindinį dėmesį skirti autoriams, per pastaruosius metus ryškiau matomiems parodų, leidybos veikloje, o ne tik pateikiantiems darbus metraščiui. Juk net žodžio „metraštis“ etimologija tai sąlygoja. Dėl to, be jokių abejonių, metraštyje turėjo „atsirasti“ Milda Drazdauskaitė ir Sigitas Baltramaitis, po ilgos pertraukos surengę savo nuostabias parodas Vilniaus fotografijos galerijoje bei papildę fotografijos leidinių bibliotekas naujais katalogais. Dėl to iš metraščio „neiškrito“ Antanas Sutkus, nors ir švenčiantis garbingą jubiliejų, bet liekantis vienu aktyviausių parodų rengėjų bei Lietuvos fotografijos ambasadoriumi. Dėl to 2014-ųjų metraštis neisivaizduojamas be Vito Luckaus figūros.

Šiandien kuriantys autoriai taip pat buvo renkami ne tik pagal kelias į elektroninį paštą „atkeliavusias“ fotografijas. Mindaugas Ažušilis ir Donatas Stankevičius, ko gero, šiandien plačiausiai pasaulyje matomi jauni Lietuvos fotografai. Alvydas Lukys ir Gintautas Trimakas bene aktyviausi savo kartos atstovai, surengę naujų darbų personalines parodas Kauno fotografijos galerijoje. Dariaus Žiūros paroda SWIM šiuolaikinio meno centre bei Laisvydės Šalčiūtės aktyvi parodinė veikla įpareigoja matyti šių autorių darbus tarp nūdienos aktualijų. Skyriuje „Šiandienos atodangos“ pristatomi autoriai Remigijus Pačėsa, Arūnas Kulikauskas, Remigijus Treigys, aktyviai besireiškiantys socialiniuos tinkluose. Manau, labai įdomu stebėti, kaip kinta pripažintų autorių raiška ir darbo metodai pakeitus fizinę erdvę į virtualią, o taip pat čia galėtume iškelti ir platesnio aptarimo reikalaujantį kintančios atvaizdų distribucijos klausimą.

„Atradimų“ dalyje pristatomos autorės sąmoningai pasirinktos pagal skirtingus raiškos metodus, siekiant parodyti, jog ir jaunajai kartai rūpi pačios įvairiausios fotografinės strategijos. Čia ir humanistinės fotografijos kanonui paklūstanti Samanta Matuizaitė, ir šiuolaikinio meno lauke levituojanti Evelina Kerpaitė. O tie, kas atidžiai skaitys metraščio pabaigoje pateikiamą kroniką, supras, kad ir šias autores tik sąlyginai galime pavadinti „atradimais“.

Paskutinė šių metų almanacho dalis „Šalia fotografijos“ skirta menininkams, naudojantiems fotografines priemones. Klasikinės fotografijos gerbėjai juos gali pavadinti net marginalais, tačiau šią dalį reikėtų daryti vis sodresnę, nes būtent šalia nusistovėjusių požiūrio trajektorijų įvyksta tai, kas užtikrina pilnavertę kraujotaką bei fotografijos pasaulio „restart“.

Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien '14 atvertimai

Tikriausiai dar prieš skaitydami „Sudarytojo žodį“ pervertę metraštį pastebėjote, kad jis kiek pasikeitęs. Tačiau jis ir negali išlikti toks pat kaip sudarant Algimantui Aleksandravičiui. Kitas sudarytojas atneša savo viziją, kuri nebūtinai sutampa su kitų asmenų vizijomis, ir tų vizijų yra be galo daug. Tačiau mane tos skirtybės ir žavi; nuoširdžiai tikiu, kad ir tarp metraštyje publikuojamų darbų egzistuojančios skirtybės išaukština įvairovę bei pilnatvę.