Auksas ir žuvys

Malvinos Jelinskaitės fotografijos yra daugiaprasmės, daugiareikšmės, daugiasluoksnės, daugiabriaunės. Kiekviena nuotrauka lyg vaikiška kaladėlė vis kitomis plokštumomis aptaria vis kitą esamo aspektą.
Kaip rėkiančių spalvų suma sukuria nebylią baltą, taip fotografijos, aprėpusios sluoksnius, plokštumas, briaunas ir viską, kas juose yra, save pateikia tarsi švarų lapą. Tie švarūs lapai provokuoja žiūrovą susikurti norimą vaizdą pačiam, lyg nusifotografuoti su visom savo svajonėm, svaičiojimais, svaiguliais.

Malvinos nuotraukos kaip netarti žodžiai nesunkiai prisitaiko prie būsimo konteksto. Žiūrėk, matyk, rodyk, sakyk, daryk, žaisk, ką tik nori – kad ir gyvenimą. Jei nori, kaip iš kaladėlių statykis granito pakylą vienam sau vėjyje pabūti, su ilga tvora iš liaupsių ir gėlių, arba, priešingai, ręskis labai kuklų ir jaukų būstą-kokoną subtiliajai sielai saugiai tarpti.