A.Škėma – modernus vakarietiškas rašytojas. Jo intelektualinis-psichologinis romanas “Balta drobulė” parašytas “sąmonės srauto” forma, su gausiomis iliuzijomis į pasaulinę ir lietuvių kultūrą, filosofiją, literatūrą, istoriją, mitologiją. A.Škėmos romano herojus Antanas Garšva praeina sudėtingą kančių, dvasinių sukrėtimų kelią. Tai tikras XXa. žmogus. Jis – intelektualas Emigranto padėtis neatitinka A. Garšvos dvasinio turinio ir interesų. IŠ to kyla ironiškas santykis su pasauliu ir savimi. Antano Garšvos samprotavimuose iškyla absurdiško, bjauraus pasaulio vaizdas. GarŠva – menininkas, savo gyvenimo kūrėjas. Jis daug kenčia, veržiasi iŠ vieniŠumo, trokŠta dieviŠkumo Šviesos, dvasinės atramos ir amžinybės. IŠ veikėjo gyvenimo supratimo, patirties, iŠ suvokto pasaulio vaizdo, iŠ kančių ir minčių bei iŠgyvenimų kyla ir romano problemos. GarŠva sprendžia amžinus būties klausimus, kokia gyvenimo prasmė, jei jos nėra – kam gyventi.

Romano kompozicija pagrįsta retrospektyviu vaizdo kūrimu (praeities vaizdavimas, GarŠvos vaikystė; jis užsibaigia dviejų savaičių senumo įvykiais). Vaizduojamas ir veikėjo dabarties gyvenimas (dabarties veiksmas tęsiasi vieną pusdienį ir nutrūksta kitos dienos rytą).

Veiksmo erdvė uždara. Tai automatizuoto, susvetimėjusio pasaulio, nepilnavertės žmogaus būties simbolis (darbe – vieŠbučio keltuvo dėžutė, namuose – keturios kambario sienos). Laikas nurodomas smulkiai ir tiksliai – tai rodo veikėjo buvimo beprasmybę. Pasakotojas romane psichologiŠkai artimas herojui, iŠ pasakojimo trečiuoju asmeniu pereinama į pirmąjį. Trečiasis asmuo skirtas epiŠkajam judėjimui erdvėje ir laike perteikti, o pirmasis atskleidžia vidinę veiklą: mintis, jausmus, reakcijas, sąmonės srautą, pasąmonės impulsus.

RaŠytojas lieka iŠtikimas pesimistinei gyvenimo sampratai. Atsakymas į klausimą, kas yra gyvenimas, lieka nevienareikŠmis. Žmogui lemta patirti viską. A.Škėmos herojus trokŠta viso gyvenimo, teigia būties pilnatvę. Tai idealūs siekimai. Juos sugriauna karas, Lietuvą iŠtikusi tragiŠka lemtis. Žmogus grąžinamas į laikus, kai jį valdo ne intelektas, o instinktai. Jis priverstas kovoti už savo gyvybę (akmeniu užmuŠti kitą žmogų). Kas tokiame absurdiŠkame pasaulyje priklauso nuo žmogaus? Gyvenimą įprasmina menas, kūryba, dvasia.

lŠeivijos kritika pabrėžia, kad “Balta drobulė” – autobiografinis romanas, atskleidęs sunkų, kupiną praradimo skausmo paties autoriaus gyvenimą, emigranto dalią. Romanas skatina mąstyti, įpareigoja, ragina kovoti už geresnį pasaulį.