AŠ IKONA, 2017 m., Nr. 09

„Life's a journey, not a destination"

Keliauti vienai

Mes taip dažnai kalbamės apie tai, o kokios drąsos reikėtų keliauti vienai, ir taip nepaprastai žavimės, kai kas nors tai padarė: susidėjo kuprinę, išnuomojo savo butą, pabučiavo mamą ir orevuar. Mus taip jaudina istorijos apie kitų moterų drąsą ir nutrūktgalviškumą, kad retai kada suvokiame patį paprasčiausią dalyką: juk mes pačios beveik visą laiką nukeliaujame vienos. Na taip, gal ne į Zanzibarą ar Kvala Lumpūrą, tačiau vienoms mums tenka pasiekti daug tolimesnius uostus. Tuos uostus, kur nėra jokių orlaivių nusileidimo takų ar geležinkelio bėgių. Tuos uostus, į kuriuos negali nuplaukti net motorine valtimi, paskutiniais pinigais susimokėjusi žmogui, kalbančiam nepažįstama kalba. Tuos uostus, kuriuose po gabaliuką per gyvenimą lieka išdalyta širdis. Uostus, kuriuose iš tolo moja taip ir neįgyvendintos svajonės. Uostus, kuriuose pasiliko sudužusi meilė. Ir uostus, kur braškinės grietinėlės taurėje nuskendo atsiminimai apie vaikystės draugus. Uostus, kuriuose auga mūsų negimę vaikai. Uostus, kur mus apkabina išėję tėvai. Uostus, kuriuose „laimė" yra ne nuvalkiotas ir pervertintas žodis, o duona kasdienė. Uostus, kur kažkada keliaudamos, per skubėjimą ar neapsižiūrėjimą, tarsi asmens dokumentą, netyčia palikom save.

Ir todėl kartais būtina keliauti. Visai nesvarbu, kur – į Niujorką, pievą prie senelių namų ar į Mėnulį tam, kad galėtum gyvenimo triukšme akimirką stabtelėti ir išgirsti, ką sako tavo širdis. Gal akimirką stabtelėjusi savo gyvenimo kryžkelėje, tarsi didelėje prieplaukoje, kur pro tave bėga galybė nepažįstamų žmonių, tu pagalvosi: „Palaukite, o kieno šitas gyvenimas, kurį aš gyvenu?"

Todėl nors kartą tikrai keliauk viena. Tam, kad SUSTOTUM, KUR NORI. Keliaujant vienai geriausias dalykas yra tai, kad tu gali suklysti, tačiau niekas tavęs neteis. Taip, galbūt tu padarysi ir didelių klaidų, tačiau juk kiekviena gyvenimo klaida – pamoka, ir gal kartais tikrai būtina, priešingai nei sako, mokytis iš savo, o ne iš kitų klaidų?

Ir visai gali būti, kad kaip žodžiai toj „Aerosmith" dainoj „Life's a journey, not a destination" sako – gyvenime daug svarbiau nors kartą išsiruošti į kelionę, o ne pasiekti finišą. Nes gal tikrai tiesiog užtektų atsikelti sidabrinį ankstyvo rudens rytą ir per ledinę tyrą rasą nukeliauti į... save.

Vyr. redaktorė Agnė Jagelavičiūtė