Visuotinė lietuvių enciklopedija (12 tomas)

Lietuva. VISUOTINĖ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA (VLE) yra didelės apimties originalus iliustruotas mokslinis informacinis leidinys. Tai pirmoji posovietinė universali lietuviškoji enciklopedija: joje pateikiama esminės žinios apie pasaulį, gausu informacijos apie Lietuvą ir lietuvius. Ji iš esmės skiriasi nuo Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos (13 t.) tiek savo turiniu, tiek didesne apimtimi. VLE yra tokio tipo enciklopedija kaip vokiečių Brockhaus, anglų Britannica, lenkų Wielka Encyklopedia Powszechna. Savo struktūra, formatu, straipsnių dydžiu ji panašiausia į Brockhausą. VLE paskirtis – lietuviškai skaitantiems žmonėms, pirmiausia lietuviams, suteikti žinių apie Visatą ir Žemę, supažindinti su civilizacijos istorija, pasaulio tautų kultūra, mokslu, ekonomika, pateikti objektyvių duomenų apie kitas valstybes, pasaulio politinės, kultūrinės bei ekonominės raidos tendencijas, propaguoti humanistines ir krikščioniškąsias vertybes, parodyti Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą pasaulio ir Europos istorijos bei kultūros kontekste. Enciklopedijoje bus apie 115 000 straipsnių, 24 000 iliustracijų, 650 žemėlapių. Pateikiama naujausių duomenų iš visų mokslo bei gyvenimo sričių ir jų istorijos, aprašoma valstybės, žymiausios istorinės asmenybės ir amžininkai. Penktadalis enciklopedijos skiriama Lietuvai ir lituanistikai. Visuotinės lietuvių enciklopedijos XII tomas skirtas Lietuvai. Jame pateikiami platūs iliustruoti straipsnių ciklai apie Lietuvos gamtą, gyventojus, konstitucinę santvarką, teisėsaugą, visuomenę ir politiką, krašto apsaugą, užsienio politiką, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, bažnyčią ir religiją, etninę kultūrą, profesionalųjį meną, kultūros įstaigas, kultūros paminklus, knygų leidybą, žiniasklaidą, istoriją, švietimą, mokslą...