Nors padavimai egzistavo žmonių atmintyje, bylojo jų lūpomis, nors daugumas juose piešiamų vaizdų irgi gyvavo tik žmonių sąmonėje, tačiau nuolat visų ir visur pasakojami, žinomi ir laikomi šventa tiesa, jie taip suaugo su tais objektais – kalnais, piliakalniais, ežerais, – apie kuriuos yra pasakojama, kad tapo tarsi tikra, fizine jų realybe. Todėl padavimus galėtume pavadinti žmonių sąmonėje ir kraštovaizdyje įrėžta tautos atmintimi, tautos istorija.
Padavimų pasaulis šioje knygoje atgyja tautodailininkės Joanos Imbrasienės popieriaus karpiniuose.

Lietuvių liaudies padavimai