Staiga įsivyravusioje tyloje Bobas išgirdo besiartinantį prie jo Mėlynąjį Fantomą. Šis sėlino mažais žingsneliais, braukdamas kojas per plyteles. Jo kvėpavimas buvo nelygus, trūkčiojantis, gąsdinantis. Tada žingsniai nutilo. Fantomas stovėjo tiesiai virš Bobo. Ilgokai stovėjo ir trūksmingai alsavo. Paskui pasilenkė ir čiupo jį už peties. Bobas sužviegė taip, kad nuo artimiausių šlaitų ėmė riedėti akmenys...

Arturas Hičkokas ir trys sekliai. Siaubo pilies paslaptis