Colloquia 22

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo žurnalas Colloquia skirtas XX–XXI amžių literatūros tyrimams, teorijos darbams bei tarpdalykinėms literatūros studijoms. Publikuojami straipsniai apie Lietuvos bei jai istorine patirtimi artimo Rytų ir Vidurio Europos regiono literatūras, taip pat diskusijos, vertimai, archyvinė medžiaga, mokslinių knygų recenzijos ir anotacijos.
Literatūros istorijoje glūdi sutapimų mistika ir justi likimo braižas – primena 22-ojo Colloquia numerio svečias, Michailo Bachtino mokiniu ir pašnekovu vadinamas Sergejus Bočiarovas. Sutaptys ir asmenybių ar istorijos įspaudai kultūroje rutulioja daugumos publikacijų siužetus. Brigita Speičytė atranda originalų analizės objektą – paskutiniuosius poetų eilėraščius (Adomo Mickevičiaus, Antano Baranausko, Antano Vienažindžio, Maironio, Vytauto Mačernio) – ir pasitelkusi kaip tik Bachtino idėjas prieina novatorišką išvadą, kad sąskambiai neatsitiktiniai, egzistuoja atskiras „pabaigos tekstų“ tipas, turintis specifines sandaros, semantikos, intonacijų ypatybes. Į tolimų kūrinių ataidus įsiklausantis Eugenijus Žmuida Šatrijos Raganos apysakoje Sename dvare ir Marcelio Prousto romanų cikle Prarastojo laiko beieškant girdi panašią egzistencijos tragiką, praeities ir vaikystės akcentą, melancholišką atsisveikinimą su aristokratija.