Knygoje aprašomos lietuvių senosios religijos idėjos ir jų apraiškos. Tai išlaikė paprasta liaudis, kuri ir lietuvių kalbą išsaugojo. Vis plačiau lietuvių senameldystė prisikelia XX amžiuje ir šiandien jau turime organizuotą Romuvos sąjūdį.
Iki šiol protėvių istorija vertinama ir teberašoma, remiantis urbanizuotam pasauliui priimtais ir jos „sugalvotais" materialinės kultūros bei technologijos raidos kriterijais. Tautos dvasinė kultūra lieka kaip ir nuošalėje. Kodėl tai atsitiko? Ogi todėl, kad toji kultūra yra pinama iš subtiliausių, trapiausių žmogaus mąstymo ir elgsenos gijų. Laikmečio skersvėjai nesunkiai jas deformuoja ir netgi piktybiškai, iki neatpažintumo išdraiko. Bet be dvasinės kultūros istorijos mes nežinome tikrosios savo istorijos.

Lietuvių senosios religijos kelias