Filosofijos chrestomatija

Filosofija stovi prie europietiškos civilizacijos ir vakarietiško mąstymo ištakų. Norint pastarąsias pažinti, reikia bent iš dalies tapti filosofu. Tačiau kas gi yra pati filosofija, ką reiškia filosofuoti? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų tegu atsako įžymiųjų mąstytojų tekstai. Jie išdėstyti chronologine tvarka, pradedant ankstyvaisiais mus pasiekusiais Parmenido ar Hėrakleito fragmentais ir baigiant iškiliais šio amžiaus lietuvių mąstytojais Antanu Maceina ir Juozu Girniumi. Lietuvių filosofinė mintis labiau išsiskleidė tik XX a. ir dėl nepalankiai susiklosčiusių istorinių aplinkybių dažnam yra mažiau žinoma negu kitų tautų mąstytojų kūryba. Todėl minėtiems lietuvių filosofams, kūrybingiausius metus gyvenusiems priverstinėje tremtyje Vakaruose, skirta daugiau vietos. Sudarytojai nekėlė sau uždavinio pateikti išsamią filosofinės minties panoramą, nes buvo ribojami knygos apimties ir vertimų stokos, todėl į ją nepateko daug garsių filosofijos pasaulyje vardų. Nedidelės apimties chrestomatijos neišvengiamai yra fragmentiškos. Šią spragą pasistengėme kiek užlyginti, pateikdami porą ilgesnių ištraukų iš Platono "Valstybės" ir J. Girniaus "Žmogaus be Dievo". Dėl vietos stokos atsisakome ir originaliuose leidiniuose buvusių komentarų atkartojimo, palikdami tai dėstytojo nuožiūrai. Teminiu požiūriu knyga yra pakankamai įvairi; joje atspindėti beveik visi pagrindiniai filosofijos skyriai ir ypač - pažinimo klausimai. Chrestomatija skirta darbui seminarų metu, taipogi gali būti naudojama rašant referatus. Tikimės, kad ne vienas skaitytojas vėliau atsivers ir perskaitys pilnus čia pateiktų autorių tekstus.