Stulbinanti malonė

Philip Yancey – vienas talentingiausių mūsų kartos publicistų, prie akies pridėjęs į malonės žvaigždę nukreiptą teleskopą. Šioje knygoje jis išryškina gražiausius malonės aspektus ir parodo, kodėl ji verta skaitytojo dėmesio.

1987 metais Airijos Respublikos armija susprogdino vieną Belfasto prekybos centrą. Gordonas Vilsonas kartu su savo dvidešimtmete dukra atsidūrė po nuolaužomis, pusantro metro gylyje. Gordonas liko gyvas. Ir atrado jėgų atleisti. Sprogdintojams jis kalbėjo: „Netekau dukters, bet nelaikau pagiežos. Pikti žodžiai neprikels Merės Vilson. Šį ir kiekvieną vakarą melsiuosi, kad Dievas jiems atleistų.“ Šie žodžiai patraukė žiniasklaidos dėmesį. Žvelgdamas į vieno žmogaus skausmą, pasaulis pastebėjo žybtelėjusią malonę.

Malonė – išskirtinis bažnyčios bruožas. Ji yra tai, ko pasaulis negali pamėgdžioti ir kurio jam be galo trūksta, nes tik malonė suteikia viltį, kad šis nualintas pasaulis gali būti kitoks.

Yancey rašo, kad malonė nepateisina nuodėmės, bet brangina nusidėjėlį. Tikra malonė šokiruoja. Ji atrodo kaip nesusipratimas. Ji sudrebina nusistovėjusią tvarką ir ragina artintis prie nusidėjėlio, prisiliesti, pasigailėti ir suteikti viltį. Malonė atleidžia neištikimam sutuoktiniui, rasistui, vaiką išnaudojusiam niekšui. Šiandien ji myli AIDS užsikrėtusį narkomaną lygiai taip pat, kaip Jėzaus laikais gyvenusį muitininką.