Šiandien pasaulį viena po kitos krečia valstybės, šeimos, ekonomikos, kultūros ir kitokios krizės. Neigiamos krikščioniškos mūsų civilizacijos šaknys, šeimos svarba valstybės gyvavimui, religinio ir tautinio tapatumo svarba žmogaus asmeniui, galiausiai - neigiama prigimtis ir prigimtinis įstatymas.

Brazilų filosofas, tarptautinės katalikiškos organizacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (Tradition, Family, Property), 1990 m. surinkusios 5,3 mln. parašų dėl Lietuvos nepriklausomybės, įkūrėjas Plinio Correa de Oliveira savo veikale „Revoliucija ir Kontrrevoliucija“ teigia, kad visos šios krizės yra tik sudėtinės dalys vienos fundamentalios krizės, kurios veikimo laukas yra pats žmogus.

Šis moralės nuosmukis, pasak autoriaus, prasidėjo jau prieš kelis šimtus metų, vėlyvaisiais viduramžiais, kuomet imta nusigręžti nuo krikščioniškų dorybių, pasinerta į pasipūtimą ir gašlumą. Tai paruošė dirvą procesui, kurį P. de Oliveira vadina Revoliucija - ji iki mūsų dienų vystėsi keliais etapais, kuriuos žymėjo konkrečios revoliucijos.

Pirmąja revoliucija autorius vadina pseudoreformaciją. Ji skiepijo abejonių, religinio liberalizmo dvasią ir religinį egalitarizmą. Po jos sekė kitas Revoliucijos etapas - Prancūzų revoliucija. Tai buvo egalitarizmo triumfas dviejose srityse: religijoje, kurioje atsirado ateizmas, pavadintas sekuliarizmu, ir politikoje, įtvirtinus klaidingą teiginį, jog bet kokia nelygybė yra neteisingumas, bet kokia valdžia - pavojus. Galiausiai, komunizmas buvo šių klaidų perkėlimas į ekonomikos ir socialinę sritį.

Šis gilus ir ilgas procesas įsiskverbė į visas žmogaus gyvenimo sritis - kultūrą, meną, įstatymus, papročius ir institucijas. Mūsų dienomis matomas prigimties, šeimos, religinio bei tautinio tapatumo naikinimas - šio proceso dalis.

Plinio Correa de Oliveira knygoje apžvelgia ir kontrrevoliuciją – judėjimą, siekiantį atstatyti krikščioniškąją civilizaciją, sugrąžinti krikščioniškąjį žmogaus bei pasaulio vaizdinį. Autoriaus teigimu, „jei revoliucija yra netvarka, tai kontrrevoliucija yra tvarkos atkūrimas“.

Knygoje „Revoliucija ir Kontrrevoliucija“ P. de Oliveira lengvu stiliumi ir sistematiškai aprašo dabartinės mūsų civilizacijos moralinės būklės ištakas ir priežastis. Galiausiai filosofas pateikia siūlymus, kokiais principais remtis turėtų pastangos atstatyti civilizaciją.