Apie Mintis negalima papasakoti jokios nuoseklios istorijos, jų nesudėsi į jokią loginių ar priežastinių ryšių grandinę, jos išsprūsta iš bet kokios pastangos sistematizuoti ar klasifikuoti. Paradoksalus dalykas: šiaip jau Pascalis yra išskirtinai paprastas ir nesudėtingas mąstytojas — beveik nevartojantis filosofinio „žargono", suprantamas net žmogui, neturinčiam filosofinio išsilavinimo, taigi „nesunkus", bet vis dėlto „nepatogus" filosofas. Jau vien dėl savo formos Pascalio Mintys gali netikėtai pasirodyti itin šiuolaikiškos: čia kaip postmoderniame romane galima atrasti įvairiausio žanro bei stiliaus fragmentų. Ilgi samprotavimai šalia lakoniškų aforizmų; Biblijos žinovo svarstymai su daugybe citatų bei nuorodų šalia visiškai privačių, „egzistenciškų" prisipažinimų, šalia savo paties dvasunių būsenų išsakymų ar mėginimų įsijausti į kito — Kristaus — patirtus išgyvenimus, jo kančios meditacijų.