Kilti ir kelti: Šatrijos Raganos literatūros teologija

Šatrijos Ragana vertinama kaip viena religingiausių XX a. pradžios lietuvių rašytojų ir kaip viena žymiausių krikščioniškosios pedagogikos kūrėjų Lietuvos pedagogikos istorijoje.
Todėl jos kūryba paranki nagrinėti literatūros teologijos požiūriu. Rašytojos gyvenimo menas yra auklėjimasis ir auklėjimas: remiantis teologine motyvacija, ugdyti valią ir formuoti charakterį.
Šatrijos Raganos literatūros teologija atskleidžia antropologinės ir eschatologinės plotmių sąveiką ir jos reikšmę sielos ugdymui. Tikėjimas Dievo tikslingumu Šatrijos Raganos kūryboje leidžia paaiškinti blogio įveikimą tikėjimo praktika.
Krikščioniškoji meilė Šatrijos Raganos tekstuose pasireiškia kaip visa apimantis tikėjimo praktikos principas. Dieviškoji artimo meilė realizuojama, kai tikinčiojo sąmonėje susijungia Dievo patyrimas ir individualumo bei pašaukimo poreikis. Šatrijos Raganos teologinės minties savitumas yra tas, kad sekimą Kristumi ji parodo labiau kaip krikščioniškosios meilės įgyvendinimą, kaip meilės etosą. Veikli meilė kyla ir kelia artimą.