Kada nors gyvenime kančia aplanko kiekvieną. Šiuolaikinėje visuomenėje paplitęs nekantrumas, neišvengiamų dalykų tokių kaip kančia, senėjimas ir mirtis neigimas.

Kai nepajėgiame valdyti savo gyvenimo susiduriame su jo beprasmybe. Mėginame jį kontroliuoti jėga ir taip tarsi primesti jam prasmę. Tačiau tokios kontrolės pasekmės dažnai būna negatyvios, tada kaltiname save, aplinkinius ar bet ką, kas tik ateina į galvą.

Parašyti šią knygelę Niką Donelį įkvėpė jo asmeninė patirtis, jis 22 metus kenčia nuo lėtinės ligos ir kartais yra kamuojamas sunkių skausmų.

Nors pats Nikas yra dvasininkas, jis atvirai prisipažįsta, kad buvo laikas, kai gyvenimo naktis buvo tokia tamsi, o skausmai tokie nepakeliami, kad vertė suabejoti jo paties tikėjimu, lankė niūrios mintys apie gyvenimą ir mirtį.

Jam buvo diagnozuota depresija, jis išėjo trumpą kognityviosios ir elgesio terapijos kursą, trejus metus lankėsi pas dvasios vadovą.

Tam tikra prasme, rašo Nikas, kiekvienas žmogus kamuojamas sunkios kančios yra tarsi prikaltas prie kryžiaus ir nepajėgus niekuo sau padėti.

Ši analogija atvėrė jam kelią į kančios prasmę ir parodė būdus kaip sumažinti savo kūno, emocinį bei proto skausmą. Autorius aprašo keletą jo atrastų ir gerokai jam palengvinusių gyvenimą savipagalbos metodų, grįstų vizualizacija, meditavimu bei apmąstymais.

Pavyzdžiui, kaip motina regėdama vaiko kančią, pamiršta apie visas savo bėdas, taip ir tikintysis regėdamas šventų kankinių gyvenimus pamiršta savąsias.

Tai knyga apie gydantį religijos poveikį, apvalančią ir brandinančią kančios prasmę, apie tai, kaip išsaugoti savo orumą, savigarbą ir viltį susidūrus su netikėtu sielvartu, ilgalaikiu sveikatos sutrikimu ar tiesiog depresija.

“Kančia … pati nepadaro mūsų gerų, bet leidžia mums tapti geresniais nei esame.” 76 p.

Gyvenimas su liga ir kančia. Katalikiškas vilties ir išgijimo kelias