Garsaus prancūzų sociologo ir filosofo Jeano Baudrillardo „Vartotojų visuomenė: mitai ir struktūros“, pasirodė XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Knyga, užčiuopusi „vartojimo visuomenės“ pamatines problemas išsivysčiusiose Europos šalyse, pateikia kritinę tokios visuomenės analizę.

Kaip ir Michelis Foucault ar Rolandas Barthesas, Jeanas Baudrillardas yra vienas įtakingiausių postmodernizmo teoretikų. Vartojimo vaidmenį Vakarų visuomenėse Baudrillardas apibūdina kaip struktūrinį visuomeninių santykių elementą. Tuomet vartojimas kiekvienam individui yra ne tiek būdas patenkinti savo poreikius, kiek poreikis išsiskirti, išreikšti arba susikurti savo statusą visuomenėje (parodomasis vartojimas).

Knygoje filosofas analizuoja įvairias blogio apraiškas ir pastebi, kad kartu su pramoniniu vystymusi atsiradusios ekonominės išlaidos, neva skirtos įvairių blogio (pvz., kai ekonomika aptarnauja karo pramonę) formų likvidavimui, taipogi priskaičiuojamos kaip ekonomikos augimo rodiklis. Autorius šaiposi iš nacionalinio vidaus produkto (NVP) mito, į mąstymo erdvę iškelia „realybės išnykimo“ sąvoką, masinės gamybos utopiją. Realybę pakeičia ženklas, kuris jo interpretacijose įgyja skirtingus aspektus, bet kuriuo atveju, jis – vartojimo objektas, objektas-ženklas. Ženklinis vartojimas apima visas gyvenimo sritis: darbą, laisvalaikį, kultūrą, socialinę sferą, gamtą.

Į lietuvių k. išversta tik viena J.Baudrillardo knyga („Simuliakrai ir simuliacija“). „Vartojimo visuomenė“, kaip ir kitos Baudrillardo knygos, įtaigiai atskleidžia postindustrinės šiuolaikinės visuomenės mechanizmus bei nuolat atsinaujinančius sociokultūrinius procesus.