Egzistencijos paradoksai: Kierkegaardo filosofinės interpretacijos

Ši knyga yra pirmoji naujo Kultūros, filosofijos ir meno instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus tęstinio projekto „neklaiskinė filosofija“ dalis. Joje pasitelkiant Lietuvoje ir užsienyje dirbančius specialistus pateikiamos originalios didaus danų mąstytojo Soreno Kierkegaardo (1813-1855) filosofijos interpretacijos. Jo „egzistencinės krizės“ koncepcija yra unikalus filosofijos istorijos reiškinys. Jai būdingas atsisukimas į aktualias žmogaus būties problemas, savita egzistencinė pasaulėjauta, atspindinti nusivylimą socialine pažanga ir Vakaruose viešpatavusiais racionalistinės filosofijos principais. Kierkegaardas įtvirtino naują egzistencinio mąstymo paradigmą, kurioje daugelis klasikinės Vakarų filosofijos kategorijų įgavo naują „neklasikinę“ interpretaciją.

Kai Vakarų visuomenę apėmė socialinis pesimizmas, stiprėjo žmogaus standartizacija ir susvetimėjimas, imta labiau nepasitikėti pagrindiniais klasikinio mąstymo principais ir kartu norėta grįžti prie jų, remtis jau gerai pažįstamais problemų sprendimo būdais. Tačiau klasikinis mąstymo aparatas intelektinį patrauklumą jau prarado, buvo matyti jo neveiksmingumas aptariant aktualėjančius žmogaus individualios būties klausimus, jo nesugebėjimas perteikti naujos, „skilusios“, sąmonės tipo, jos stichinės tiesiogiai funkcionuojančios prigimties, individualizmo apraiškų, spontaniško asmenybės subjektyvių išgyvenimų srauto. Todėl reikėjo ieškoti naujų iš esmės pasikeitusio individo ontologinio statuso įvertinimo būdų. Čia pradedant Schopenhauerio ir ypač Kierkegaardo ir Nietzsches veikalais kalbama apie iš principo naujo, neklasikinio, pasaulio regėjimo, komunikacijos būdo ir jo aprašymo kitokia filosofine kalba galimybes.

Šioje knygoje pateikiami Antano Andrijausko, Vaidos Asakavičiūtės, Jūratės Baranovos, Piamo Gaidenko, Laimutės Jakavonytės, Leonardos Jekentaitės, Tomo Kačerausko, Naglio Kardelio, Broniaus Kuzmicko, Arvydo Lieponiaus, Stanislovo Mostauskio, Jolitos Pons, Vytauto Radžvilo, Tomo Sodeikos, Arūno Sverdiolo, Ritos Šerpetytės, Arvydo Šliogerio ir kt. straipsniai.